Vakar naktį, kai negalėjau užmigti, į lovą atėjo mano katė. Dėkinga, kad prablaškė mano mintis, pradėjau ją glostyti. Mažoji patenkinta susirangė šalia ir padėjo savo galvytę šalia mano pilvo. Kelias minutes pasimėgavusi glostymu ji staiga atsistojo, prikišo snukutį man prie pat ausies ir ėmė murkti, lyg žinodama, jog aš negirdžiu katės murkimo, kai ji būna tolėliau. Lyg norėdama man atsidėkoti už parodytą dėmesį.
Pasaulyje būna mažų, stebuklingų dalykų, kurie užpildo širdį šilumos tiek, kad šypsena išlieka veide dar ilgai, ilgai.
