Nuoširdumas

"Koks žemas ir veidmainis yra tas, kuris sako: „Aš nutariau būti nuoširdus su tavimi". Ką darai, žmogau? To nereikia iš anksto pareikšti; tai paaiškės iš poelgių. Tai turi būti parašyta tau ant kaktos, girdėtis iš balso, matytis iš akių. Nuoširdus ir geras žmogus turi būti panašus į atsiduodantį prakaitu, kad tas, kuris stovi šalia, psiriartinęs, nori nenori, jį užuostų. Prikišamai rodomas nuoširdumas yra peilis. Nėra nieko bjauriau už vilkišką draugystę; saugokis jos labiau už viską. Gerą, paprastą ir nuoširdų žmogų pažinsi iš jo akių. To nepaslėpsi." ~Markas Aurelijus

Buvau šiandieną miške

Something GnorW

Parodžiau liežuvį dėsniams. ;P Va.

O čia tik šiaip

Red Hot Chilli Peppers - Scar Tissue Iš keliasdešimties playliste esančių dainų groovesharkas išsirinko man paleisti šią. Vien išgirdus pirmuosius prisiminimus žadinančios, vasarą primenančios ir šiaip nerealiai gražios dainos akordus pasidarė taip gera, taaaip fantastiškai gera.. 'with birds i'l share this lonely wiew and..."

Knyga vs kosmetika

Vienam iš Vilniaus prekybcentrių vienas šalia kito yra įsikūrę knygynas ir kosmetikos parduotuvė. Keletą minučių šiandien teko pasedėt priešais juos, tai pastebėjau vieną įdomų dalyką: kosmetikos parduotuvė visą laiką buvo pilna žmonių, į ją įeidavo ir iš jos išeidavo mokinukės, subrendusios moterys, jaunos merginos, netgi vyrai nueidavo po kūno priežiūros prekių lentynas pasidairyti. O knygyno durys šalimais visą tą laiką stovėjo plačiai atvertos, tačiau nė vienas žmogelis tenai neužėjo. Ir man taip pasidarė gaila sudūlėjusios iš nuobodulio dvidešimt pirmojo amžiaus žmogelio sielos..

Pasinerti

Muilo burbulai

Muilo burbulai Iš studijų, apmąstymų išsunkia Brandžiausią syvą senis palengva, Ir jo senatvės triūso kekės sunkios, Pakvimpa išminties smagia gaiva. O šit studentas, karštas ir uolus, Archyvuose tarp knygų pasirausia, Ir gimsta kūrinys genialus, Garbėtrošką patenkinęs didžiausią. Arba vaikutis sėdi sau kampe Ir pučia muilo burbulus spalvotus Visa jo siela skendi šiam darbe Lyg kokią kilnią psalmę jis giedotų. Ir jie visi - studentas, vaikas, senis Iš šio pasaulio majos putų kuria Žavius sapnus, kurie prasmės neturi. Bet amžina šviesa džiugiai plevena, Save įžvelgdama už jųjų meno.

Jeigu aš medis, kurį kada nors nukirs, iš manęs nedarykit tvorų, nesupjaukite malkoms. Iš manęs padarykite lieptą, duris arba slenkstį, ties kuriuo pasisveikina. ~Marcelijus Martinaitis

Vienatvė dviese

Vincas Giedra Vienatvė dviese Yra vienatvė, kai lieki be draugo, kurio tau niekad niekas neatstos. Ir traukia medis, vieškelis, kur saugo atminimus draugystės prarastos. Tačiau yra baisi vienatvė dviese, kuri palaužia kaip liga sunki, kai savo džiaugsmo valandėlę šviesią tik abejingą draugo žvilgsnį sutinki. Kai tavo skundo liūdesy negirdi, nemato sielos, prislėgtos ledais žmogus, kuriam paskyrei visą širdį, kurį rinkais iš tūkstančių kadais.