Muilo burbulai

Muilo burbulai Iš studijų, apmąstymų išsunkia Brandžiausią syvą senis palengva, Ir jo senatvės triūso kekės sunkios, Pakvimpa išminties smagia gaiva. O šit studentas, karštas ir uolus, Archyvuose tarp knygų pasirausia, Ir gimsta kūrinys genialus, Garbėtrošką patenkinęs didžiausią. Arba vaikutis sėdi sau kampe Ir pučia muilo burbulus spalvotus Visa jo siela skendi šiam darbe Lyg kokią kilnią psalmę jis giedotų. Ir jie visi - studentas, vaikas, senis Iš šio pasaulio majos putų kuria Žavius sapnus, kurie prasmės neturi. Bet amžina šviesa džiugiai plevena, Save įžvelgdama už jųjų meno.