Jeigu aš medis, kurį kada nors nukirs, iš manęs nedarykit tvorų, nesupjaukite malkoms. Iš manęs padarykite lieptą, duris arba slenkstį, ties kuriuo pasisveikina. ~Marcelijus Martinaitis

Vienatvė dviese

Vincas Giedra Vienatvė dviese Yra vienatvė, kai lieki be draugo, kurio tau niekad niekas neatstos. Ir traukia medis, vieškelis, kur saugo atminimus draugystės prarastos. Tačiau yra baisi vienatvė dviese, kuri palaužia kaip liga sunki, kai savo džiaugsmo valandėlę šviesią tik abejingą draugo žvilgsnį sutinki. Kai tavo skundo liūdesy negirdi, nemato sielos, prislėgtos ledais žmogus, kuriam paskyrei visą širdį, kurį rinkais iš tūkstančių kadais.

Ir dar vienas

Į kolekciją.;)

Portretai

Ai, pagalvojau, sudėsiu ir šituos, kad jau čia savo "meną" keliu.:)

Sapnai

Sapnai retkarčiais yra absoliutus gėris. Manieji pritvinkę fragmentų iš kasdieninio gyvenimo, matytų filmų, patirtų jausmų, svajonių, valgytų patiekalų, pasakytų, girdėtų frazių, skaitytų knygų, iš kažkur nugirstų gyvenimo filosofijų, reklamų,  gatvių praeivių veidų, netgi dalykų, kuriems, atrodo, ypatingo dėmesio neskyriau, tokie kaip brolio kompiuteriniai žaidimai ar netgi Drąsiaus Kedžio istorija...  Ir tada, kai kūnas guli "išsijungęs", kažkur smegenų dėžutėje visi šie dalykai susimala į beprotiškai tikrovišką popuri, dažniausiai įgaunančią fantastinio veiksmo filmo pavidalą.

Ir tie mano filmai - visi nebylūs. Ten žodžių niekas nė nepasigenda. Ir jie tampa įkvėpimo šaltiniu mano piešiniams. 

Dėl to aš juos ir myliu.

Konstantinas Margolis norėjo pasakyti "labas", o kadangi jis - mano mylimiausias valtimi plaukiantis ančiukas, negalėjau pasakyti "ne".:)

Taigi,

Labas!