gruodžio 01, 2009
lapkričio 12, 2009
Sapnai
Sapnai retkarčiais yra absoliutus gėris. Manieji pritvinkę fragmentų iš kasdieninio gyvenimo, matytų filmų, patirtų jausmų, svajonių, valgytų patiekalų, pasakytų, girdėtų frazių, skaitytų knygų, iš kažkur nugirstų gyvenimo filosofijų, reklamų, gatvių praeivių veidų, netgi dalykų, kuriems, atrodo, ypatingo dėmesio neskyriau, tokie kaip brolio kompiuteriniai žaidimai ar netgi Drąsiaus Kedžio istorija... Ir tada, kai kūnas guli "išsijungęs", kažkur smegenų dėžutėje visi šie dalykai susimala į beprotiškai tikrovišką popuri, dažniausiai įgaunančią fantastinio veiksmo filmo pavidalą.
Ir tie mano filmai - visi nebylūs. Ten žodžių niekas nė nepasigenda. Ir jie tampa įkvėpimo šaltiniu mano piešiniams.
Dėl to aš juos ir myliu.
Konstantinas Margolis norėjo pasakyti "labas", o kadangi jis - mano mylimiausias valtimi plaukiantis ančiukas, negalėjau pasakyti "ne".:)
Taigi,
Labas!
spalio 24, 2009
spalio 14, 2009
Ironiška, sakyčiau..
Psichologijos pristatymui skirtas piešinys. A1 formato. Jam skyriau ~10 valandų. Praktiškai visas jas praklūpėjau kaip keistai besimeldžiantis musulmonas: ant kelių, su teptuku rankoje, apsidėliojusi dažais ir pasilenkusi vos ne iki grindų. Baigiau tik 6val. ryto. Į mokyklą keliuosi paprastai septintą. Psichologija - pirma pamoka, tad nusprendžiau nemiegoti iš viso, kadangi buvau garantuota, jog laiku nepabusiu. Likusiai valandai prastumt pasiėmiau Gėtės "Faustą" ir beskaitant taip miego patraukė, kad atsilaikyt nebuvo jokių prošvaisčių. (Ir kur mano protas buvo, kai nusprendžiau skaityt. Ir tuo labiau - skaityt gulėdama lovoj.. Dabar pagalvoju, kad gal reikėjo kokią dainą per ausinuką pasileist, pašokt, susitvarkyt kambarį ar pasportuot.. Blogiausiu atveju skaityt tą Faustą vaikštant ratais kvadratais po kambarį..)
Palaimingai sau snaudžiau iki pat 8.40val. Į psichologiją, žinoma, nesuspėjau.
